- viensėdinis
- viensėdìnis, -ė adj. (2), víensėdinis (1) NdŽ su viensėdžiais, vienkiemiais susijęs: Viensėdinė žemėnauda ETŽ. Viensėdinis sodybų išsidėstymas LTE XII224. Vienkiemynai, arba viensėdinių sodybų k[aimai] LEX234.
Dictionary of the Lithuanian Language.